Griuvimai namuose: kaip sumažinti riziką vyresniame amžiuje?
Griuvimai vyresniame amžiuje nėra vien atsitiktinumas. Jų riziką gali didinti silpnesnė pusiausvyra ir raumenų jėga, regėjimo ar judėjimo sunkumai, kai kurios sveikatos būklės, vartojami vaistai bei nesaugi namų aplinka.
Griuvimas gali baigtis ne tik sumušimu ar lūžiu. Po jo žmogus gali pradėti bijoti judėti, tapti mažiau aktyvus ir dėl to dar labiau silpnėti.
Ne visų griuvimų galima išvengti, tačiau daugelį rizikos veiksnių galima sumažinti.
Pradėkite nuo namų aplinkos
Dalis pavojų slypi visiškai kasdienėse vietose. Verta reguliariai įvertinti aplinką, kurioje žmogus juda kiekvieną dieną.
Atkreipkite dėmesį:
ar dažniausiai naudojami praėjimai yra laisvi;
ar kilimai neslysta ir neužsilenkia jų kraštai;
ar ant grindų nėra laidų ar kitų daiktų, už kurių galima užkliūti;
ar laiptai, koridoriai ir kelias iki tualeto yra gerai apšviesti;
ar dažniausiai naudojamus daiktus galima pasiekti nelipant ant kėdės ar taburetės;
ar vonios kambaryje ir kitose slidžiose vietose yra pakankamai atramos;
ar žmogaus avalynė yra stabili, gerai priglunda ir neslysta.
Ypač svarbu įvertinti vietas, kuriomis žmogus naudojasi dažniausiai – įėjimą į namus, laiptus, vonios kambarį, virtuvę ir pagrindinius praėjimus.
Neskubinkite žmogaus
Griuvimo rizika gali padidėti atsistojant, persėdant ar staiga pradėjus eiti.
Jeigu žmogui judėti sunkiau, duokite jam pakankamai laiko atsistoti, atgauti pusiausvyrą ir tik tuomet pradėti eiti.
Jeigu naudojama lazdelė, vaikštynė, roliatorius ar kita pagalbinė priemonė, ji turėtų būti lengvai pasiekiama ir naudojama taip, kaip rekomendavo specialistas.
Svarbu ir neperimti visų veiksmų už žmogų. Kiek tai saugu, verta skatinti jį pačiam atlikti tai, ką jis dar gali.
Judėjimas padeda išlaikyti pusiausvyrą
Vien baimė griūti neturėtų tapti priežastimi visiškai atsisakyti judėjimo.
Pagal žmogaus galimybes pritaikyti pusiausvyros, jėgos ir funkciniai pratimai gali padėti mažinti griuvimų riziką ir palaikyti gebėjimą savarankiškai judėti.
Tačiau fizinis aktyvumas turi būti pritaikytas prie žmogaus sveikatos būklės ir galimybių.
Jeigu žmogus ilgą laiką buvo mažai aktyvus, sveiksta po ligos ar traumos arba turi ryškių judėjimo sunkumų, dėl tinkamo fizinio aktyvumo verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Atkreipkite dėmesį į pokyčius
Padidėjusi griuvimų rizika ne visada susijusi tik su namų aplinka.
Vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu žmogus:
pradėjo dažniau svirduliuoti ar klupti;
jaučia galvos svaigimą, ypač atsistojus;
staiga tapo silpnesnis;
sunkiau atsistoja ar juda nei anksčiau;
pradėjo prasčiau matyti;
per trumpą laiką griuvo kelis kartus.
Tokiais atvejais verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ir išsiaiškinti, kas galėjo pasikeisti.
Taip pat naudinga periodiškai su gydytoju ar vaistininku peržiūrėti vartojamus vaistus, nes kai kurie jų gali būti susiję su mieguistumu, galvos svaigimu ar kraujospūdžio pokyčiais.
Ką daryti po griuvimo?
Po griuvimo svarbu įvertinti ne tik tai, ar žmogus gali atsistoti.
Jeigu griuvimai kartojasi, verta pabandyti suprasti aplinkybes:
kur žmogus griuvo;
ką tuo metu darė;
ar jam svaigo galva;
ar naudojosi pagalbine priemone;
ar panaši situacija jau buvo pasikartojusi.
Tai gali padėti pastebėti pasikartojančius rizikos veiksnius ir laiku imtis papildomų priemonių.
Jeigu po griuvimo žmogus negali atsikelti, jaučia stiprų skausmą, prarado sąmonę arba įtariama rimta galvos, kaklo, nugaros ar klubo trauma, jo nereikėtų kelti jėga – būtina kreiptis skubios medicinos pagalbos.
Ypač svarbu apie griuvimą informuoti sveikatos priežiūros specialistą, jeigu žmogus susitrenkė galvą ir vartoja kraujo krešėjimą veikiančius vaistus.
Saugumas neturėtų reikšti savarankiškumo praradimo
Norint apsaugoti žmogų nuo griuvimo, kartais kyla noras pradėti riboti jo judėjimą daugiau, nei iš tiesų reikia.
Tačiau gebėjimas judėti, pačiam atlikti kasdienius veiksmus ir dalyvauti savo gyvenime taip pat yra svarbus.
Tikslas nėra viską atlikti už žmogų. Svarbiau sukurti saugesnę aplinką, atsižvelgti į jo galimybes ir padėti ten, kur pagalbos iš tiesų reikia.
Jeigu žmogaus judėjimas tampa vis nesaugesnis, griuvimai kartojasi arba artimiesiems darosi sunku savarankiškai užtikrinti jo saugumą, verta kreiptis į sveikatos ar socialinių paslaugų specialistus ir kartu įvertinti, kokios papildomos pagalbos reikėtų.
Šaltiniai
World Health Organization. „Falls“, 2026.
World Health Organization. „Step Safely: Strategies for preventing and managing falls across the life-course“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. „Sveikas senėjimas“.
Mastavičiūtė A. ir kt. „Senyvo amžiaus asmenų griuvimo valdymas ir intervencijos: 2022 pasaulinės gairės“, „Sveikatos mokslai“, 2024.